Bendravimo įgūdžių seminarai poroms

Prasidėjo registracija į bendravimo įgūdžių seminarų ciklą poroms 2011 spalio mėnesiui
Seminaro tema "Kaip išgirsti vienas kitą?"
NORINTYS REGISTRUOTIS SPAUSKITE ŠIĄ NUORODĄ
Seminarų ciklą sudaro keturios dalys.
Susitikimai vyks vakarais nuo 18.15 val. iki 20.30
Seminarai vyks Vilniaus arkivyskupijos šeimos centre

Sutuoktiniai, kurie vengia kalbėti apie kylančias problemas, save tildo ir slepia jausmus, dažniau kenčia nuo depresijos. Tyrimai rodo, kad kasdieniškose situacijose save tildančios moterys dažniau kenčia nuo depresijos, ir tai yra todėl, kad tildydamos save, jos save kritikuoja ir smerkia daugiau. Kai vyrai kasdieninėse situacijose save tildo, apriboja savo poreikius vardan sutuoktinio poreikių ar slepia savo jausmus norėdami išvengti konfliktų, jie mažiau save kritikuoja, nei moterys.

Jauni sutuoktiniai dažniau nesutaria, nei garbaus amžiaus. Jaunų 20- 30 metų amžiaus sutuoktinių sutarimas tarpusavyje labai priklauso nuo to, kiek laiko jie gyvena kartu. Gyvenantys ilgiau nei 10 metų nesutaria rečiau, nei trumpesnį  bendro gyvenimo stažą turintys sutuoktiniai.(Journal of family issues, Vol 25. 2004, L.R.Hatch, K.Bulcroft.)

Yra įprasta ir normalu, kad sutuoktiniai turį nesutarimų ir konfliktų, todėl yra labai svarbu tai, kaip sutuoktiniai  derina savo skirtumus:  kuria abipusiai priimtiną elgesį arba apsisprendžia, kad tam tikri jų  skirtumai nepakeičiami, bet priimtini.
Pasitenkinimas tarpusavio santykiais labiau priklauso nuo to kaip sutuoktiniai randa abiems priimtinus tarpusavio skirtumų derinimo ir konfliktų sprendimo būdus, nei nuo sutuoktinių panašumo.

● Polinkis mąstyti juoda – balta, gerai – blogai kategorijomis.
● Polinkis daryti perdaug plačius apibendrinimus („Taip būna visada“, „Amžinai tu nepatenkinta”, „Aš to niekada nesuprasiu“ ir t. t.).
● Neigiamo filtro naudojimas – selektyvus dėmesys neigiamai informacijai, neigiamiems reiškiniams ar veiksmams. Teigiamos informacijos atmetimas kaip nereikšmingos, nesvarbios.

 Daugelyje šeimų bendravimas laikomas natūraliu dalyku, kuriam nereikia skirti atskiro dėmesio ar specialaus laiko. Žmonės sako „Mes kalbamės, kai ką nors veikiame kartu“, „Mes kalbamės visada , kai esame kartu“. Tačiau šeimos kasdienybėje rutina, didelis užimtumas, didelis gyvenimo tempas, nuovargis, televizoriaus ar kompiuterio naudojimas laisvalaikiu ir kiti veiksniai lemia tai, kad sutuoktiniai mažiau bendrauja. Kartais yra labai prasminga sąmoningai skirti laiko bendravimui.

Bendrauti reikalingi du svarbiausi gebėjimai – klausymasis ir kalbėjimas. Svarbu, kad abu sutuoktiniai bendraudami turėtų galimybę ir kalbėti, ir klausytis. Vieniems žmonėms yra lengviau klausytis, kitiems kalbėti. Kartais apsikeitimas kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis poroje vyksta natūraliai, o kartais tam reikia sąmoningo dėmesio.

Aktyvus klausymasis leidžia išvengti nesusikalbėjimo ir nesusipratimų, kylančių dėl skirtingų bendravimo lygių. Priklausomai nuo to, ką žmogus nori išreikšti ir ką yra įpratęs išreikšti, jis gali daugiau dėmesio skirti:
    Klišėms („Kaip gyveni?“, „Gerai“; „Kas naujo?“, „Nieko“).
    Faktams.
    Mintims, nuomonėms, įsitikinimams, idėjoms.
     Jausmams, emocijoms.